Steigti įmonę galima pilnamečiams Lietuvos Respublikos piliečiams. Daugelis procesų atliekami internetu naudojantis „Registrų centro“, SODROS, ir VMI sistemomis. Jų yra ne viena, tad reikia šiek tiek pasidomėti, kokia sistema, ką daro ir kokių duomenų reikia.

Nors įmonių steigimo dokumentai yra šabloniški, prie jų vis tiek tenka gerokai padirbėti teisininkams ir verslo valdymą išmanantiems specialistams. Reikalingi dokumentai, kad įmonių steigimas būtų teisėtas ir atitiktų reikalavimus. Kokie gi jie?

Prašymas įrašyti įmonės pavadinimą į registruojamų juridinių asmenų sistemą

Jei paprasčiau, tai šis dokumentas turi savo kodinį pavadinimą JAR-5-E. Jame reikia įrašyti registruojančio asmens oficialius duomenis ir pageidaujamą pavadinimą. Prieš tai reikia pasikonsultuoti su VLKK specialistais, ar pavadinimas yra taisyklingas ir atitinka visas registruojamų pavadinimų taisykles.

Prašymą galima pateikti užpildytą ir pasirašytą el. parašu ir per „Registrų centro“ informacinę sistemą.

Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre

Tai pagrindinis dokumentas, kuris pradeda registravimo procesą. Registruojant per VĮ Registrų centro savitarną, pavadinimas turi būti iš anksto rezervuotas, tai yra apmokėtas rezervacijos mokestis ir prašymas patvirtintas VĮ Registrų centro, prašyme reikia įrašyti jau VĮ Registrų centro patvirtintą pavadinimą. Šis prašymas dar žinomas kaip JAR-1 forma. Šis dokumentas Registrų centrui gali būti pateikiamas ir notaro, kuris tvirtina visus steigimui reikalingus dokumentus, jei įmonė steigiama per notarų biurą.

Rekomenduojame: Justicija.eu įmonių steigimas

Akcininkų dokumentai

Steigimo metu, akcininkų teisine prasme galima sakyti dar formaliai nėra, kol kas, jie yra asmenys kurie sudaro sutartį dėl tapimo akcininkais, Kai yra keli akcininkai – pasirašoma steigimo sutartis, kai yra vienas akcininkas – steigimo aktas. Juose nustatomas akcijų skaičius, apmokėjimas ir kiti reikšmingi įmonės steigimui klausimai. Šiuose dokumentuose iš karto nurodomas ir įmonės valdymo būdas bei paskiriamas vadovas. Kiti reikšmingi įmonės valdymo klausimai aptariami nuostatuose/įstatuose, priklausomai nuo teisinės formos.

Šie dokumentai yra labai svarbūs, nes jie nusako akcininkų nuosavybę, vadovavimo būdą, kitus esminius įmonės momentus. Vėliau tam tikri duomenys gali būti pakeičiami akcininkų susirinkimu ir sprendimu. Pavyzdžiui, atleisti direktorių ir priimti naują, padidinti įstatinį kapitalą, ir t.t.

Įmonės registracijos adresas ir leidimas registruoti įmonę tam tikrose patalpose

Įmonių steigimas negalimas be fizinio įmonės buveinės adreso. Jei įmonė steigiama vieno iš akcininkų namuose, reikalingas el. parašu pasirašytas visų būsto savininkų sutikimas registruoti įmonės buveinę tuo adresu. Kartais būsto savininkai yra keli, tad kyla problemų gaunant jų visų sutikimą. Paprastesnis variantas yra registruoti įmonę komercinėse patalpose – biure. Kai kurie verslo centrai siūlo tokias paslaugas ir registruoja įmones už tam tikrą mokestį.

Visais atvejais turi būti suteiktas raštiškas (galimas ir per Registrų centro sistemą sugeneruotas ir elektroniniu parašu pasirašytas) leidimas.

Beje, jei būstas yra įkeistas bankui arba mokama būsto paskola, gali būti reikalingas papildomas sutikimas registruoti įmonę tose patalpose ir iš banko.

Įmonės steigimo sutartis

Pagaliau, vienas svarbiausių dokumentų – įmonės steigimo sutartis arba aktas. Šis dokumentas nurodo akcininkus, apibrėžia įmonės veikimo principus, tuo tarpu nuostatai arba įstatai nustato įmonės veiklą, valdymą ir t.t. Tai svarbus dokumentas, kurį reikia itin kruopščiai paruošti, net jei akcininkų yra tik vienas. Jei akcininkų yra daugiau – viską apgalvoti reikia iki mažiausių smulkmenų, kad nekiltų nesutarimų ir neteisingų interpretacijų ateityje.

Visus šiuos dokumentus paruošti reikia laiko ir žinių. Šablonai, kuriuos galima rasti internete yra abejotinos kokybės, neaišku, kada paskutinį kartą atnaujinti. Dėl to įmonių steigimas turėtų būti patikimas tik profesionalams.

Rekomenduojame: Justicija.eu įmonių steigimas